Jauna, ambicinga ir talentinga šiuolaikinio baleto trupė BALTIJOS BALETO TEATRO TRUPĖ (BBT) – naujas ir ypatingas darinys Lietuvos šokio pasaulyje. Trupę susiburti įkvėpė užsienyje studijavusių, stažavusių bei tobulėjusių jaunų artistų troškimas dirbti ir kurti gimtojoje Lietuvoje. Šiandien ją sudaro keturiolika šokėjų, tačiau norinčių prisijungti nuolat daugėja, tad šokančiųjų skaičius nuolat kinta.

Trupės šokio kryptis – neoklasikinis baletas. Trupės nariai, pasitelkę nestandartinius baletui muzikos, scenografijos bei apšvietimo sprendimus, ieško netradicinių baleto pateikimo kelių ir stengiasi, kad jų kūryba taptų priimtina kuo platesniai auditorijai. BALTIJOS BALETO TEATRO spektakliai pritraukia tiek šokio profesionalus, tiek tradicinio baleto bei modernaus šokio mėgėjus, tiek baletu ir šokiu iki šiol nesižavėjusią publiką. Pagal amžiaus cenzą auditorija taip pat labai plati - nuo studentų iki vyresnio amžiaus šokio, muzikos ir grožio mylėtojų.

Marija Simona Šimulynaitė – režisierė, choreografė, pedagogė.

2010 m. Įkūrė Baltijos baleto teatrą, 5 metus dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – teatro ir kino fakultete, bei dainavimo katedroje.

Nuo 2008 m režisierė choreografė yra pastačiusi virš 30 spektaklių, tarp kurių yra operos, šiuolaikinio baleto ir teatralizuoti muzikiniai spektakliai.

Marija bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio teatrais, bei aukštosiomis mokyklomis; veda kūrybinius seminarus ir mokymus įvairiomis temomis: kūno kalba (neverbalinis bendravimas), erdvės pajautimas, emocinės raiškos laisvumas, šiuolaikinio, bei klasikinio šokio temomis.

Marija teikia specializuotas paslaugas korporatyviniams renginiams.

Yra sukūrusi išskirtinius performansus įtraukiant įmonės darbuotojus, naudojant užburiančias trimates vaizdo vizualizacijas, bei netradicines muzikines kompozicijas.

BBT Režisierė ir choreografė – Marija Simona Šimulynaitė apie šiuolaikinio baleto projektą – “Vienatvės armija”

Žmogus gimsta vienas, miršta vienas, ateina ir išeina vienas, viskas kas vyksta jo kelyje yra “pakeliui”,
Mes visi “viduje” turime begalo daug psichodelikos kuri miega, ir jei ji būtų pabudinta – visi suprastume kaip svarbu yra gyventi dėl saves, nepervargstant dėl kitų žmonių. Juk kaip buvai taip ir liksi kažkieno pakeleivis “autostopu”.
Išgyvename epochą „įtemptų galvų“, suvaržytų širdžių, pertemptos psichikos nuo „darbaholizmo narkotikų“. Kuriamos kaukės sau patiems prieš save pačius. Juk dažniausiai kitiems rodydami įtemptą „Fainumą“ – kaip skydą nuo kažko, pirmoje vietoje rodome jį sau, dėl savęs. Jei sustotume tai darę, paleistume viską pasroviui, mūsų kelias būtų daug lengvesnis.

Bjork kūryba, asmenybė, jos video klipai įkvėpė gvildenti šia temą mūsų šokio projekte.
Šiandieniame pasaulyje kiekvienas neįprastas reiškinys bandomas paaiškinti logiškai arba nuginčijamas prasilenkiančiais su ta pačia logika argumentais. Pasaulis atrodo paviršutiniškas ir bejausmis, tačiau, jeigu pažvelgsime atidžiau, egzistuoja mažos durelės, už kurių slypi logikos ar dėsnių nevaržomas žaismingas pasaulis, kurį savo kūryba atveria nuostabioji ir ekscentriškoji dainininkė Bjork.
Jos kūryboje nėra logikos, dažnai žodžiai ateina iš niekur ir niekur neveda, tačiau, kaip būtų keista, viskas turi didžiulę prasmę. Tai viena iš priežasčių kodėl nutariau pasirinkti Bjork muziką sintezėje su šiuolaikiniu baletu.
Muzikiniuose kūriniuose žavi nebuvimas adekvatumo, begalo stipri transliacija, pilna metaforų. Dažnai ją beklausant ištirpsta tekstas ir lieka tik muzika, kuri kiekvienam, ją beklausančiam , iššaukia skirtingą emocinį būvį, kurį sustiprinsime šokio plastika, transliuojančia čia ir dabar gimstančią fizinę ekspresiją, bylojančią apie vienatvės temą, apie budistų išmintį, kad viskas yra tik čia ir dabar: “gyventi rytojumi negali, nes jo dar nėra, mylėti praeitį – juokinga, nes jos jau nebėra, yra tik čia ir dabar”.

MO CERAMICS